Pažintinė kelionė į Lenkiją – mokymasis kitaip

Baigiantis mokslo metams gimnazijos 7 klasės mokiniai vyko į Lenkijos Respubliką, kur kelionės metu integravo ir praktiškai pasitikrino per metus įgytas žinias. Ši išvyka tapo puikia galimybe mokytis kitaip – gyvai patiriant istoriją, geografiją ir kultūrą.

Net 13 septintokų gegužės pabaigoje priėmė Sutvirtinimo sakramentą, todėl kelionės maršrute atsirado nemažai vietų, susijusių su Popiežiumi Jonu Pauliumi II.

Viena įsimintiniausių stotelių – sustojimas Popiežiaus Jono Pauliaus II kelyje, Studzieničnos vietovėje. Čia mokiniai aplankė Studzieničnos Dievo Motinos Škaplierinės bažnyčią bei koplyčią, esančią ežero salelėje. Ši vieta garsėja stebuklingu laikomu šaltiniu ir nuo seno traukia piligrimus, o 1999 metais ją aplankė ir palaimino pats popiežius. Ramybe alsuojanti aplinka, medinė architektūra ir sakralinė šios vietos reikšmė mokiniams paliko gilų įspūdį.

Kelionės metu mokiniai lankėsi ir išskirtiniame Vygrių (Wigry) kamaldulių vienuolyne, įkurtame dar XVII amžiuje buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse. Šis vienuolynas išsiskiria unikaliu planavimu ir griežta asketiška dvasia. Vienuoliai gyveno atskiruose mažyčiuose nameliuose – eremuose, kuriuose didžiąją laiko dalį skyrė tylai, maldai ir apmąstymams. Net vienuolių gyvenamųjų namų išdėstymas buvo apgalvotas taip, kad jų langai nebūtų nukreipti vienas į kitą – taip buvo saugomas atsiskyrimas ir dvasinis susitelkimas.

Vygrių vienuolynas šiandien saugo ir ypatingą atminimą apie popiežių Joną Paulių II – čia įrengti jo apartamentai, kuriuose jis gyveno 1999 m. viešnagės metu, taip pat saugomos relikvijos.   Šventojo Jono Pauliaus II relikvijos – tai su juo susiję fiziniai daiktai ar kūno dalys, kurios tikinčiųjų laikomos ypatingo šventumo ženklais. Vygrių vienuolyne yra saugojamos  I laipsnio relikvijos –  specialioje kapsulėje Popiežiaus kraujo lašas.

Dar viena įsimintina patirtis – plaukimas Augustavo kanalu, vienu įspūdingiausių XIX a. hidrotechninių statinių Europoje. Kanalas buvo įrengtas 1824–1839 m., siekiant sujungti Nemuno ir Vyslos upių baseinus. Daugiau nei 100 kilometrų besidriekiantis vandens kelias jungia ežerus, upes ir dirbtinius kanalus, darniai įsiliedamas į natūralų kraštovaizdį.

Didelį įspūdį mokiniams paliko kanalo šliuzai – sudėtingi inžineriniai įrenginiai, leidžiantys laivams įveikti skirtingus vandens lygius. Jų kanale yra 18, ir jie iki šiol veikia, todėl keliaujantieji gali pamatyti jų veikimą gyvai. Stebėdami šliuzų darbą mokiniai turėjo galimybę geriau suprasti praktinius fizikos ir technikos principus.

Ši kelionė buvo ypatinga ne tik dėl aplankytų vietų, bet ir dėl bendrystės, kuri dar labiau sustiprėjo. Kartu su mokiniais vyko ir tėvų atstovė – mokinės Augustės mama, prisidėjusi prie jaukios ir saugios kelionės atmosferos kūrimo. Tokie bendruomeniški ryšiai leidžia mokiniams jaustis drąsiau, labiau atsiverti ir kurti tarpusavio pasitikėjimą.

Klasės auklėtoja Asta Vaitkienė džiaugėsi, kad jos auklėtinius sieja šilti, pagarba grįsti santykiai, o kelionės metu jie atsiskleidė dar ryškiau. Drauge praleistas laikas, bendri įspūdžiai, patirti atradimai ir net nedideli iššūkiai sustiprino mokinių tarpusavio ryšius, skatino bendradarbiauti ir palaikyti vieni kitus.

Ši išvyka dar kartą parodė, kad mokymasis vyksta ne tik klasėje. Tai patirtys, kurios ugdo smalsumą, plečia akiratį, stiprina vertybes ir ilgam išlieka mokinių atmintyje.