Mažųjų kelionė į Panevėžį: nuo siauruko iki teatro

     Gegužės 25 dieną linksmai nusiteikęs autobusas, pilnas 1–4 klasių mokinių, pajudėjo Aukštaitijos sostinės – Panevėžio – link. Laukė kupina įspūdžių diena ir net dvi įdomios edukacijos!

Pirmasis sustojimas – Panevėžio siaurojo geležinkelio stotis. Vos tik atvykus, mus pasitiko maloni darbuotoja, kuri pakvietė į pažintį su įspūdingais riedmenimis – įvairių tipų vagonais. Vaikai su nuostaba stebėjo, kokiais vagonais kadaise žmonės buvo tremiami, smalsiai apžiūrėjo vagoną-šaldytuvą, skirtą maistui gabenti. Ne mažiau džiaugsmo sukėlė apsilankymas stoties viršininko namelyje – juk taip smagu bent akimirkai pasijusti tikru stoties šeimininku ir pasimatuoti jo kepurę!

Didžiausias nuotykis laukė, kai visi susėdome į siauruką ir pajudėjome depo – traukinių „namų“ – link. Ten vaikų akys tiesiog spindėjo: juk teko patiems išbandyti rankinę dreziną! Juoko, šūksnių ir azarto netrūko – vieną kartą išbandžius, norėjosi dar ir dar.

Kupini gerų emocijų patraukėme į Panevėžio lėlių vežimo teatrą. Čia mūsų laukė spalvingas spektaklis „Raudonkepuraitė ir džiazas“, kuris sužavėjo ne tik istorija, bet ir nuotaikingu pateikimu. Dar daugiau paslapčių atsiskleidė edukacijoje „Nuo lėlės iki teatro“. Vaikai turėjo progą iš arti pamatyti įvairiausias lėles – nuo mažyčių pirštininių iki įspūdingų marionečių, sužinojo, kaip jos atgyja aktorių rankose. Smalsumo nestigo – mokiniai drąsiai klausė, ar sunku būti lėlių teatro aktoriumi, kiek reikia kantrybės ir fantazijos.

Diena pralėkė nepastebimai. Pilni įspūdžių, šypsenų ir naujų žinių, pavargę, bet laimingi, grįžome namo.