Žemaitijos Kadetų gimnazija
Buveinės adresas – Draugystės g. 6, Alsėdžiai, Plungės rajonas,
tel. (0-448) 48117
Istorija
- 1499 m. netiesiogiai minima seniausia parapinė mokykla Žemaičių vyskupijoje Alsėdžiuose.
- 1867 m. pradėjo veiklą rusiška mokykla.
- 1909 m. įsteigta ,,Saulės“ draugijos lietuviška mergaičių mokykla.
- 1939 m. pradėta statyti 6 komplektų pradinė mokykla su sale.
- 1945 m. veikė pradinė mokykla ir progimnazija.
- 1949 m. ji performuota į Alsėdžių septynmetę mokyklą.
- 1952 mokslo metų pradžioje mokyklai suteiktas vidurinės mokyklos statutas.
- 1955 m. išleista pirmoji abiturientų laida —13 abiturientų.
- 1967 m. pastatytas pirmasis mokyklos priestatas.
- 1989 m. pastatytas antrasis mokyklos priestatas su sporto sale, naujais kabinetais, valgykla.
- 1974 m. išleista didžiausia XX-oji abiturientų laida — 57 abiturientai.
- 1975 m. pastatytas naujas 121 vietos mokyklos bendrabutis.
- 2002 m. bendruomenė atšventė vidurinės mokyklos veiklos 50 metų jubiliejų.
- 2012 m. bendruomenė atšventė vidurinės mokyklos veiklos 60 metų jubiliejų.
- 2014 m. Alsėdžių vidurinė mokykla akredituota gimnazija.
- 2015m. Gimnazijai suteiktas Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Stanislovo Narutavičiaus vardas.
- Plungės rajono savivaldybės 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu reorganizavus Kulių ir Žemaičių Kalvarijos gimnazijas, jos nuo 2024 m. rugsėjo 1 dienos tampa Žemaitijos kadetų gimnazijos skyriais.
Plungės r. Žemaitijos kadetų gimnazijos skyriai:
- Alsėdžių lopšelio-darželio skyrius;
- Kulių gimnazijos skyrius;
Nuo XVI a. Alsėdžiai buvo viena iš Žemaičių vyskupo mėgstamiausių rezidencijos vietų. Vyskupas Merkelis Giedraitis įsteigė Alsėdžiuose mokyklą, kurioje ruošdavo kandidatus į kunigų seminariją. XVII a. Alsėdžiuose buvo pastatyta parapinė mokykla.
Prasidėjus carinės Rusijos okupacijai, pagal 1803 m. išleistus nuostatus parapinės mokyklos tampa pavaldžios Vilniaus Universitetui. Tačiau parapines mokyklas steigdavo ir mokytojus parinkdavo parapijų klebonai.
Rusiška mokykla Alsėdžiuose pradėjo veikti 1867 m. 1869 m. mokyklai buvo skirtas maždaug pusės hektaro sklypas, kuriame valsčiaus lėšomis 1870 m. buvo pastatyta mokykla. 1887 – 1894 m. ir vėliau tikybos buvo mokoma lietuviškai.
1896 m. Alsėdžiai išgarsėjo dėl mokyklos klasėje prikalto kryžiaus. Kryžiaus prikalimas klasėje papiktino daug aukštų rusų valdžios pareigūnų. Kauno gubernatorius pasiuntė Vilniaus švietimo apygardai telegramą, kurioje pasiūlė uždaryti Alsėdžių mokyklą. Vilniaus švietimo apygardos globėjas ir gubernatorius pasitarę nusprendė mokyklos neuždaryti, o asmenis, kurie prikalė kryžių, nubausti. Gruodžio mėnesį byla buvo baigta, nes Alsėdžiuose buvo ramu. Dėl protestų niekas iš mokyklos nebuvo pašalintas.
Po 1905 metų Didžiojo Vilniaus Seimo alsėdiškiai kūrė savo valdžią. Mokykla tuo laikotarpiu neveikė, nes nebuvo mokytojo lietuvio.
Po 1905 m. mokinių skaičius didėjo. 1910 m. rudenį dėl vietos stokos nepriimta 10 norinčių mokytis. Mokykloje buvo viena klasė, priebutis, rūbinė, virtuvė, du kambariai mokinių bendrabučiui. Mokykla turėjo du pagalbinius pastatus, svirną, malkinę. Kieme žaidimų aikštelės nebuvo. Mokykla turėjo apie pusę hektaro žemės. Sklype buvo daržas ir užveistas sodas.
1909 m. Alsėdžių klebonui E. Semenavičiui pavyko gauti leidimą ir įsteigti ,,Saulės“ draugijos mergaičių mokyklą. Susirinko apie 70 mergaičių. Tai buvo pirma lietuviška mokykla Alsėdžiuose. Mokykla buvo vienaklasė, trijų skyrių, t. y., mokymo kursas išeinamas per trejus metus. Už mokslą reikėjo mokėti 3 rublius per metus. Be elementaraus kurso buvo mokoma muzikos, siuvinėti. Mokykloje pamokos prasidėjo 1910 spalio 24 d. ( lapkričio 6 d. ) Per savaitę būdavo 27 pamokos. Vienai mokytojai buvo sunku mokyti daugiau negu 80 mergaičių, todėl 1913 metais ,,Saulės “ mokykloje dirbo dvi mokytojos. Mokykla sėkmingai veikė iki 1915 metų. 1915 m. ‚,Saulės “ mokykla jau buvo mišri.
1911 m. mokyklos bibliotekoje buvo 1174 tomai 83 pavadinimų vadovėlių mokiniams ir 169 tomai 113 pavadinimų vadovėlių mokytojams, bet lietuviškos knygos nebuvo nė vienos. Mokykla turėjo 172 mokymo priemones: 10 sieninių žemėlapių, 100 paveikslų, gaublį, skaičiuotuvus ir kt.
1915 m. atidaryta ir buvusi rusiška mokykla. 1918 m. pavasarį Alsėdžių mokykloje mokėsi 50 berniukų ir 40 mergaičių. Mediniame name Nr. 12 buvo keturi kambariai klasėms ir vienas kambarys mokytojams. Tą namą pastatė Brėvikių dvaro savininkas, Nepriklausomybės akto signataras Stanislovas Narutavičiaus.
1933 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos švietimo ministro įsakymu nuo gruodžio 1 d. pradėjo veikti Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus vardo 4 skyrių pradžios mokykla.
1939 m. sudegusių vyskupo dvaro rūmų vietoje pradėta statyti 6 komplektų pradinė mokykla su sale. 1940-ųjų birželio 15-ąją raudonajai armijai okupavus Lietuvą, Alsėdžiuose, kaip ir visoje šalyje, pradėti pertvarkymai. Mokytojų pamokos pradėtos kontroliuoti. Naujosios mokyklos statyba sustojo.
Nacių okupacijos metais Alsėdžių pradinėje mokykloje buvo įvestas vokiečių kalbos mokymas. Nors sąlygos buvo nepalankios, 1942 m. tęsiama pradinės mokyklos statyba.
Nuo 1945 m. veikė pradinė mokykla ir progimnazija, kuri 1949 m. buvo performuota į Alsėdžių septynmetę mokyklą, o nuo 1952 mokslo metų pradžios jai buvo suteiktas vidurinės mokyklos statutas. 1952 m. rugsėjo ir spalio mėnesių sandūra yra laikoma Alsėdžių vidurinės mokyklos gimimo data.
1955 m. buvo išleista pirmoji abiturientų laida (13 abiturientų ). Metai iš metų mokinių skaičius didėjo. Didelė parama moksleiviams buvo mokyklos bendrabutis, kuris pradėjo veikti 1952 m. Bendrabutis buvo išsidėstęs trijuose pastatuose miestelio centre.
1967 m. buvo pastatytas pirmasis mokyklos priestatas, 1975 m. – naujas 121 vietos mokyklos bendrabutis, 1978 m. – mokytojų 8 butų gyvenamasis namas. 1989 m. pastatytas ir antrasis mokyklos priestatas su sporto sale, naujais kabinetais, valgykla.
1974 m. išleista didžiausia XX-oji abiturientų laida — 57 abiturientai.
Prie Alsėdžių vidurinės mokyklos atskirais laikotarpiais veikė vakarinė vidurinė mokykla, kurią baigė daugiau kaip 200 moksleivių.
1988 m. prasidėjus tautiniam atgimimui, didelis dėmesys skiriamas tautiškumo ugdymui. Keletas mokytojų įsijungė į persitvarkymo sąjūdžio veiklą. Nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. pradedamas tikybos mokymas. Mokykloje vyko gamybinis mokymas. Mokiniai lankė traktoriaus fakultatyvo užsiėmimus. Šiuos užsiėmimus lankė ne tik alsėdiškiai moksleiviai, bet atvykdavo mokinių iš Žemaičių Kalvarijos. Baigę kursą ir sėkmingai išlaikę kvalifikacijos egzaminus, jie gaudavo traktorininko vairuotojo pažymėjimą. Mokykloje kūrėsi naujos organizacijos. 1999 m. balandžio mėnesį įkurta ateitininkų kuopa.
Švietimo ir mokslo ministerijos vykdoma reforma pasiekė ir Alsėdžių vidurinę mokyklą. 1998 m. pabaigoje Plungės rajono savivaldybės Tarybos posėdyje buvo nutarta mokyklą nuo 2001 metų reorganizuoti į pagrindinę.
Mokyklos direktoriaus iniciatyva 2000 metų spalio mėnesį atkurta Alsėdžių šaulių organizacija, o 2001 metų sausio 9 dieną jai suteiktas Telšių (Apskrities Žemaitijos Šaulių Rinktinės) AŽŠR 8 –osios rinktinės Alsėdžių 8- osios šaulių kuopos statusas. 2001 metų vasario 16 dieną priesaiką davė 54 jaunieji šauliai ir 1 ne rikiuotės šaulys – mokyklos direktorius Leonas Mockūnas.
2001 m. rugsėjo 1 d. įvesta gynybinio – pilietinio ugdymo pakraipa, pradėtas dėstyti pradinis karinis parengimas IX–XII klasėse. Gynybinį – pilietinį ugdymą rinkosi ne tik Alsėdžių miestelio moksleiviai. Į mokyklą atvyko virš 170 naujų mokinių iš Telšių, Plungės, Mažeikių, Salantų, Klaipėdos, Palangos miestų. Bendras mokinių skaičius pasiekė 477. Mokykla išliko vidurinė.
Nuo 2000 metų rudens mokyklą pradėjo bendrauti su ponios Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondu. Šio Fondo dėka praturtėjo bibliotekos fondai, buvo įkurta internetinė skaitykla, įsigyta sportinio inventoriaus.
Iki 2005 metų rugsėjo gynybinis – pilietinis ugdymas buvo pasirenkamasis formalaus ugdymo dalykas, vėliau — tik neformalus ugdymas.
Nuo 2005 metų Alsėdžių vidurinė mokykla turėjo du pradinio ugdymo skyrius: Grumblių ir Jogaudų. 2009 metais Grumblių pradinio ugdymo skyrius atšventė 35 metų jubiliejų.
Alsėdžių vidurinė mokykla garsėjo savo projektine veikla. Pirmasis projektas, parengtas mokyklos direktoriaus L. Mockūno ir remiamas bendradarbiaujančių Nyderlandų fondų, buvo skirtas nenaudojamų mokyklos rūsių pritaikymui jaunimo veiklai – choreografijos ir treniruoklių salėms, vairavimo mokymo klasei ir muzikos studijai įrengti.
Mokyklos sporto aikštynui skirtas ir Žemės ūkio ministerijos per Plungės VVG remiamas projektas (2013 m.) „Alsėdžių vidurinės mokyklos sporto aikštyno remontas ir jo pritaikymas bendruomenės poreikiams“ Už 220 tūkst. Lt įrengti dirbtinės dangos bėgimo takai, nepilnai įrengta futbolo aikštė. Tiek pat lėšų skirta ir kitam tuo pat metu vykdytam projektui „Alsėdžių vidurinės mokyklos aktų salės remontas ir jos pritaikymas bendruomenės poreikiams“.
2011 m. Alsėdžių vidurinė mokykla pirmoji savo noru Plungės rajone vykdė išorės auditą.
2014 m gruodžio 22 d.LR Švietimo ir mokslo akreditavo Alsėdžių vidurinės mokyklose vykdomą vidurinio ugdymo programą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. mokykla tapo gimnazija.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. Gimnazijai suteiktas Nepriklausomybės akto signataro Stanislovo Narutavičiaus vardas.
Nuo 2020 metų Gimnazijai laimėjus Plungės Vietos veiklos grupės projektą „Gimnazijos valgyklos pritaikymas bendruomenės poreikiams“ gimnazijoje organizuojamas maitinimas ne tik gimnazijos mokiniams, pedagogams, bet ir visai bendruomenei.
Nuo 2024 m. rugsėjo 1 dienos Gimnazijos pavadinimas pakeistas į Plungės. R. Žemaitijos kadetų gimnazijos.
Plungės rajono savivaldybės 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu reorganizavus Kulių ir Žemaičių Kalvarijos gimnazijas, jos nuo 2024 m. rugsėjo 1 dienos tampa Žemaitijos kadetų gimnazijos skyriais.
Plungės r. Žemaitijos kadetų gimnazijos skyriai:
- Alsėdžių lopšelio-darželio skyrius;
- Kulių gimnazijos skyrius;
- Žemaičių Kalvarijos gimnazijos skyrius.
