Istorija, kurią galime pajusti

Istoriją galima perskaityti. Galima išmokti jos datas ir faktus. Tačiau kartais ją galima tiesiog pajusti.

Spalio 13 dieną Žemaičių Kalvarijos gimnazijos skyriaus 8, Ig ir IIg klasių mokiniai kartu su lietuvių kalbos mokytojomis Rasa Simonavičiene ir Laima Smulkiene Plungės kultūros centre stebėjo šokio spektaklį „Aš esu“.

Spektaklis žiūrovus nukėlė į vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos laikotarpių – pokarį ir partizanines kovas. Tačiau didžioji istorija čia pasakojama per vienos šeimos tragediją. Du broliai pasirenka skirtingus kelius: vienas tampa partizanu, kitas – stribu. Tarp jų – abu brolius mylinti sesuo.

Beveik nėra žodžių. Tačiau jų ir nereikia.

Tamsoje ratu susėdę žiūrovai iš labai arti stebi šokėjus ir jų judesiais perteikiamas emocijas. Juodžemis, kintančių spalvų ir krypčių šviesos, muzika bei artimas ryšys su atlikėjais kuria atmosferą, kurioje istorija tampa nebe tolima praeitimi, o išgyvenama žmogaus drama.

Ypatingo autentiškumo spektakliui suteikia jo kūrimo pagrindas – choreografas Darius Berulis rėmėsi savo senelio istorija, o spektaklyje skambantys jo prisiminimai tampa kone vieninteliais žodžiais, kuriuos išgirsta žiūrovai.

Ir tuomet kyla klausimai, į kuriuos vadovėlyje paruoštų atsakymų nėra.

Neilgas, tačiau emociškai stiprus spektaklis nepaliko abejingų. Jis suteikė galimybę istoriją pažinti kitaip – ne tik per faktus ir datas, bet per žmogaus likimą, šeimos dramą, judesį, garsą ir emociją.